PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI

PSICHOLOGĖ-PSICHOTERAPEUTĖ INDRĖ VAIDELIENĖ

KOGNITYVINĖ – ELGESIO TERAPIJA

Per paskutinius 60 metų kognityvinė elgesio terapija tapo labai efektyvi sprendžiant emocines, elgesio problemas ir gydant įvairius psichologinius sutrikimus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tai moksliškai įrodyta psichoterapijos rūšis, kuri remiasi principu, kad žmogus gali gyventi laimingiau ir produktyviau, jei naudoja teigiamus mąstymo būdus. Kognityvinės elgesio terapijos specialistai akcentuoja penkis gyvenimo aspektus, kurie susiję tarpusavyje (aplinka, mintys, nuotaika, elgesys, fizinė reakcija). Pavyzdžiui, jei važiuodami iš darbo patenkame į mašinų spūstį (aplinka), mąstome: „Teks pastovėti mašinų spūstyje, todėl galiu atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos besiklausydamas muzikos“ (mintys). Šiuo atveju, matyt, jausitės ramūs (nuotaika), kūną atpalaiduosite (fizinė reakcija), atsilošite, užsimerksite ir mėgausitės muzika (elgesys). Tačiau jeigu galvosite: „Kodėl važiavau šiuo keliu? Kokia ilga mašinų eilė? Kodėl jie nejuda?“ (mintys), turbūt pyksite (nuotaika), būsite įsitempę (fizinė reakcija), žvalgysitės į laikrodį, galbūt pypsinsite, kad eilė pajudėtų (elgesys).

Kognityvinė-elgesio terapija remiasi idėja, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. KET tikslas – padėti žmogui įveikti jo emocines problemas, keičiant neigiamas mintis ir elgesį. Ši terapija orientuojasi į rezultatą ir yra ribota laike. Dažniausiai ji trunka nuo keleto iki 10-20 sesijų.

Kognityvinė-elgesio terapija gali būti efektyviai taikoma tokioms problemoms, kaip:
● Santykių problemos;
● Savikontrolės problemos;
● Pykčio problemos;
● Priklausomybės;
● Miego sutrikimai;
● Lėtinio nuovargio sindromas;
● Psichologiniai sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, panikos sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ir pan.);
● Hipochondrija;
● Asmenybės sutrikimai;
● Fobijos;
● Stresas;
● Lėtinis skausmas;
● Socialinė fobija.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad KET yra veiksminga įvairaus išsilavinimo, socialinės padėties ir kilmės žmonėms. Jos poveikis įrodytas ir įvairioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, kaliniams, mokyklinio amžiaus vaikams, sergantiems somatinėmis ligomis ir daugeliui kitų.

Parengė: psichologė – psichoterapeutė Indrė Vaidelienė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Straipsniai

Follow PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI on WordPress.com
%d bloggers like this: