PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI

PSICHOLOGĖ-PSICHOTERAPEUTĖ INDRĖ VAIDELIENĖ

KOGNITYVINĖ-ELGESIO TERAPIJA VAIKAMS SU AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMU

Pastaraisiais metais aktyvumo ir dėmesio sutrikimas sulaukia vis didesnio dėmesio, nes vaikų turinčių šį sutrikimą daugėja. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (toliau- ADS) – tai neuropsichinis sutrikimas, kuriam būdinga impulsyvumas, neramumas arba hiperaktyvumas. Šio sutrikimo paplitimas tarp vaikų pasaulyje yra 3-11%.

Yra trys ADS tipai, priklausomai nuo simptomų ryškumo:
Nedėmesingumo tipas – kai labai ryškus nedėmesingumas. Vaikui sunku atlikti ar baigti užduotį, atkreipti dėmesį į detales arba sekti instrukcijas. Toks vaikas greitai išblaškomas arba užmaršus kasdieniniuose dalykuose.
Hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas – kai labai ryškus hiperaktyvumas-impulsyvumas. Šio tipo asmenys nenustygsta vietoje ir daug kalba. Šiems vaikams sunku ilgai išsėdėti, jie pasižymi neramumu ir elgiasi impulsyviai.
Mišrus tipas – kai ryškūs ir persipina pirmo bei antro tipo simptomai, simptomų intensyvumas įvairus.
Pernelyg didelis vaiko aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesingumo sunkumai apsunkina tėvų, mokytojų, bendraamžių ir paties vaiko gyvenimą, tačiau vaikas su ADS gali išmokti sėkmingai gyventi valdant sutrikimo simptomus. Šiame straipsnyje pamėginsiu apžvelgti pagrindinius kognityvinės-elgesio terapijos aspektus dirbant su vaikais turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

Dažniausi ir probleminiai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai yra užmaršumas, išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos stoka, nekantrumas ir impulsyvumas. Vaikams su ADS dažnai sunku sekti nurodymus ir pokalbius. Jie vilkina pabaigti darbus, kurie jų nedomina ir dažnai pabaigia paskubomis, netvarkingai, kas neatspindi jų įgūdžių bei talentų. Jie pamiršta kur pasidėjo savo namų darbus, raktus ir panašiai. Jie dažnai gali būti nekantrūs ar nuobodžiauti. Gali atrodyti lengvabūdiški ir nesąmoningai grubūs. Vaikai su ADS dažnai ignoruoja riziką, kuri akivaizdi kitiems ir sąmoningai ar nesąmoningai nepaklūsta socialinėms normoms. Pavyzdžiui, jie gali nutraukti žmogų, su kuriuo kalba ar užpūsti žvakutes kitų vaikų gimtadieniuose.
Mažų vaikų (5-12 m) pagrindinės problemos būna susiję su hiperaktyvumu ir nepaklusnumu tėvams bei mokytojams. Vyresni vaikai (11-14 m) susiduria su sunkumais klausant mokytojų ir sekant jų vis sudėtingesnius nurodymus. Šiuo amžiaus laikotarpiu daugėja konfliktų su bendraamžiais. Kai vaikai pradeda mokytis skirtinguose kabinetuose, vaikams su ADS gali būti sunku susiorientuoti.
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) padeda vaikui atpažinti ryšius tarp jo/jos emocijų, minčių ir elgesio, ir su laiku pakeisti neigiamus dalykus, kurie trukdo gyventi kokybišką gyvenimą. KET taikoma remiantis principu – kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau darbo su tėvais ir elgesio technikų ir kuo vaikas didesnis, tuo daugiau įvedama kognityvinių elementų. KET orientuojasi į socialinių įgūdžių ugdymą, emocijų valdymą, tarpasmeninius įgūdžius, elgesį ir kitus poreikius, kurių vaikui ar paaugliui su ADS gali prireikti. Terapija padeda vystyti organizavimo įgūdžius, dėmesingumą, valdyti pyktį ir gyventi su kitais.
Į terapiją ir jos tikslų nustatymą įtraukiami vaikai ir jų tėvai. Šis procesas užtikrina, kad vaikas supras, kodėl tėvai kreipėsi dėl gydymo. Siekiama kelti realistiškus, aiškius ir trumpus tikslus (pvz., gerinti koncentraciją). Rekomenduojama įsitikinti, kad vaikas ar paauglys juos supranta. Tikslus galima grupuoti pagal sritis:
• simptomų mažinimas;
• emocijų reguliavimas;
• stiprybės ir sunkumai;
• socialiniai įgūdžiai;
• organizaciniai/mokymosi įgūdžiai;
• miegas, dieta, TV.
Pagrindinių simptomų mažinimas – tai koncentracijos gerinimas ir hiperaktyvumo bei impulsyvumo mažinimas. Vaikui siekiama sukurti kuo mažiau trikdančią aplinką, mokoma valdyti savo impulsus, išlikti prie užduoties ir daryti aktyvias pertraukėles atsižvelgiant į jo dėmesio išlaikymo laiką.
Emocijų reguliavimas.
Terapijos pradžioje vaikai supažindinami, kas yra ADS. Sužinoję apie ADS, supranta, kad jie nėra tinginiai ar kvaili. Jie atranda sėkmingų įžymių žmonių su ADS ir tai yra pirmas žingsnis keliant savivertę, mažinant depresiją ir nerimą.
Terapijos eigoje vaikai mokomi atpažinti savo jausmus, juos pripažinti ir reikšti .Siekiant pykčio valdymo, jie mokomi atpažinti pykčio priežastis ir kylantį elgesį. Klientui susiduriant su sunkumais mokoma streso valdymo technikų.
Stiprybės ir sunkumai.
Klientai su ADS dažnai turi neigiamų įsitikinimų apie save. Terapijos metu aptikus, kad vaikai su savimi kalba neigiamai, mokoma tai pastebėti ir keisti, rasti teigiamų dalykų apie save. Įžymūs žmonės su ADS panaudojami kaip pavyzdys, parodant, koks būna rezultatas, kai žmogus susikoncentruoja į savo stiprybes.
Socialiniai įgūdžiai.
Socialinių įgūdžių mokymas padeda vaikams su ADS geriau sutarti su bendraamžiais, išvengti atstūmimo ir prideda pasitikėjimo savimi. Vaikai mokomi: • sveikintis, • rasti bendrą kalbą, • prieš kalbant palaukti, kol pabaigs kalbėti kitas, • palaikyti akių kontaktą, kol kalba ar klausosi, • pokalbio metu išlaikyti dėmesį, • aktyvaus klausymosi įgūdžių ir pan.
Organizaciniai/mokymosi įgūdžiai.
Terapijos metu mokoma nedaryti daug darbų vienu metu ir darbus planuoti. Siūloma pasinaudoti kalendoriais, laiko valdymo ir namų darbų planavimo programomis.
Rekomenduojama vaikams ir jų tėvams neapsiimti per daug veiklų, padedama jiems prioritizuoti veiklas ir sumažinti jas iki minimumo tam, kad patirtų mažiau streso ir būtų jose sėkmingesni.

Pilnaprotavimo (mindfulness) technikų taikymas vaikams su ADS.
Pilnaprotavimas – tai dėmesio nukreipimas į esamą akimirką. Įvairių pilnaprotavimo technikų pagalba vaikai lavina savo dėmesingumą, mokosi atpažinti savo mintis, jausmus, elgesį ir juos valdyti. Pilnaprotavimu grįsta kognityvinė-elgesio terapija padeda tapti sąmoningu apie save ir moko save valdyti.
Pilnaprotavimo technikų praktikavimas:
• gerina dėmesingumą, atmintį ir sprendimų priėmimo įgūdžius;
• didina savęs supratimą ir pasitikėjimą savimi;
• vysto geresnius emocijų ir elgesio reguliavimo įgūdžius;
• didina empatiją ir gebėjimą suprasti kitus, o tai padeda kurti teigiamus santykius su kitais.

Psichologė Indrė Vaidelienė

Nuotrauka iš https://pixabay.com/

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Straipsniai

Follow PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI on WordPress.com
%d bloggers like this: