SVAJOTI AR SIEKTI?

Dažnai žmonės save motyvuoja fantazuodami apie savo ateitį. Manoma, kad svajojant apie teigiamą ateitį didėja motyvacija jos siekti. Tačiau psichologai nustatė, kad fantazavimas apie teigiamą ateitį mažina žmogaus motyvaciją tos ateities siekti. Fantazijos taip pat nepadeda išryškinti problemų, su kuriomis galime susidurti besiekiant savo išsvajoto tikslo.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nori, bet nesiekia kai kurių savo gyvenimo tikslų – įsipareigojimo tikslui stoka.

Taigi, koks būdas geriausias siekti savo tikslų? Pabandykite vietoj fantazavimo naudoti psichinio kontrasto metodą.

Psichikos kontrasto metodas yra vizualizacijos technika, kurią sukūrė Gabriele Oettingen. Ši metodika veikia geriau, jei naudojama žmogaus, kuris turi didelį tikėjimą sėkme. O tai veda prie didesnio įsipareigojimo tikslui ir didesnės energijos jo siekiant.

Instrukcija
1. Užsirašykite arba pagalvokite apie ketetą teigiamų aspektų susijusių su pasiektu tikslu. Pavyzdžiui, jei bandote numesti svorio, teigiami aspektai gali būti: gražesnė išvaizda, ilgesnis gyvenimas, geresnė sveikata ir pan.
2. Tobulinkite teigiamiausius aspektus. Tai gali būti vienas geriausias dalykas arba keletas gerų dalykų. Tuomet skirkite keletą minučių vizualizacijai apie juos. Kuo ilgiau ir išsamiau, tuo geriau.
3. Užsirašykite arba pagalvokite apie kliūtis, kurios gali atsirasti tikslo siekimo kelyje. Pavyzdžiui, jei jūs bandote numesti svorio, tai gali būti: užkandžių siūlymas, nesveiko maisto pirkimas, per didelis maisto kiekis vakarienės metu ir pan.
4. Susikoncentruokite į didžiausias kliūtis. Tai gali būti viena didelė kliūtis arba keletas mažesnių. Tuomet skirkite keletą minučių joms įsivaizduoti. Kuo ilgiau ir išsamiau, tuo geriau.

Daugelyje tyrimų, kuriuose buvo tiriama psichinio kontrasto technika, dalyvių buvo prašoma ją atlikti vieną kartą, darant ją keletą minučių. Po šios technikos atlikimo, pokyčiai elgesyje buvo stebimi keletą savaičių.
Tyrimai rodo, kad šio metodo nereiktų naudoti mažai tikintiems savimi. Vienas tyrimas atskleidė, kad mažai tikėjusiems savo sėkme dalyviams sekėsi tris kartus blogiau nei kontrolinės grupės tiriamiesiems. Taip pat ši technika neturėtų būti naudojama pasitikėjimui kelti.

Psichologė Indrė Vaidelienė