PSICHOLOGAS ATSAKO: “KAIP SUSIGRĄŽINTI GYVENIMO DŽIAUGSMĄ AUGINANT VAIKUS?“

Klausimas:

Esu dviejų nuostabių vaikučių mama, mažyliui dveji, jis auga namuose, broliukui ketveri, jis lanko darželį. Susiklostė tokia situacija, jog didžiąją dalį laiko praleidžiu su jais viena, tėtis dirba kitoje šalyje, grįžta penkis kartus per metus, vos kelioms savaitėms, tad namų buitis bei visi rūpesčiai gula ant mano pečių. Be visa ko, neakivaizdžiai studijuoju. Viskas klostytųsi visai neblogai, esant reikalui vaikučius pažiūrėti padeda močiutė su seneliu (mano mama, tėtis) ar keturmečio krikšto mama (dažniausiai tada,kai išvykstu į mokslus ar nutariu valandėle atsikvėpti ), tačiau ramybės neduoda didžiojo vaikučio elgesys. Jau nuo gimimo jis būdavo daug dėmesio reikalaujantis vaikiukas, tačiau kai atsirado mažylis, mano našta tapo nebepakeliama, keturmečio nuolatinis rėkimas, verkimas, nerviškas nevalyvas mosėgavimas rankomis, reikalavimas nebūtų daiktų, nuolatinis brolio erzinimas atimant žaislus, stumiant, rėkiant, nėra situacijos iš kurios neišsivystytų konfliktas – nuo atsikėlimo ėjimo praustis į darželį iki pietų miego, rengimosi, valgymo, nakties miegelio, nuolat šaukia „nenoriu“, „baik“, neleidžia nei išsižioti … Esu beviltiškoje situacijoje, visa tai mato mažasis brolis ir kartoja didžiojo veiksmus. Kol didysis darželyje – mažylis ramus. Bet kai parsivežam broliuką – namuose vėl košmaras… Gyvename nuomojamam bute, kaimynai skundžiasi, nuolat jaučiu emocinį spaudimą. Galvoju, ką darau ne taip, kodėl jis šitaip elgiasi… Darželio auklėtojos sako, jog viskas tvarkoje, kai išvykstame į svečius ar į lauką – jis būna ne toks nervingas, namuose pavykdavo nuraminti šiltoje vonioje ar žaidimais kartu, dabar nebepadeda nei tai … Nebežinau ką daryti, vaikas šaukia, jog manęs nemyli, aš stengiuosi jam padėti kaip begalėdama, bet atrodo kad nebeturiu jėgų. Ar man reikia dar daugiau laiko skirti jam, ar skatinti žaisti su broliu, ar leisti daugiau laiko pabūti vienam, kuom jį užimti? Nepamirštant, jog dėmesį turiu dalinti abiem bei viena atlikti kasdienius darbus, tokius kaip namų ruoša, maisto gaminimas, mokymasis. Skaičiau literatūros, įvairių psichologijos straipsnių, bet niekur neradau savo situacijai tinkančių metodų, todėl kreipiuosi į Jus. Esu išsekusi, praradusi gyvenimo džiaugsmą, kurį begalo noriu susigražinti augindama savo vaikus, prašau patarimo.Ačiū.

Atsakymas:

Vaikučių auginimas tėveliams dažnai pareikalauja daug kantrybės ir jėgų, ypač tuomet, kai vaikučių auginimo sunkumus didele dalimi tenka prisiimti vienai mamai ar tėčiui. Laiške rašote, kad jaučiatės išsekusi. Norėčiau Jus paskatinti pasirūpinti savimi. Pirmas Jūsų darbas problemų sprendimo link galėtų būti – laikas sau, kurio metu atsitrauktumėte nuo rūpesčių ir nemalonumų. Tai padaryti Jums gali padėti veikla, kurią Jūs mėgstate, pavyzdžiui, pabuvimas su draugėmis, knygos skaitymas, arbatos atsigėrimas ramumoje ir pan. Taip atsikvėpti nuo rūpesčių naudinga būtų kiekvieną dieną. Gal vieną dieną sau skirsite mažiau laiko, kitą – galbūt daugiau, bet svarbu, kad turėtumėte laiko, kai galite atsipalaiduoti. Kai jausitės geriau ir Jūsų vaikai jausis geriau.
Džiaugiuosi dėl Jūsų, kad turite aplink save žmonių, kurie kartais gali Jums padėti, net jei ir norėtųsi turėti dar vienu žmogumi daugiau.

Kai apgalvosite, kaip rūpinsitės savimi ir truputį atgausite jėgas, išmėginkite toliau aprašytus metodus.

Vyresnėlio dėmesio troškimui patenkinti galite panaudoti šiuos būdus:

● Specialus laikas vaikui. Šis laikas būtų skirtas tik Jūsų vyresniajam. Jį galima planuoti pagal savo galimybes, bet būtina sąlyga, kad tuo metu Jūs užsiimat tik su vaiku. Ne verdat sriubos ir nedarot kitų darbų. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, ėjimas į kiną ar kita pramoga su vyresniuoju, kai mažesnis lieka su vienu iš artimų žmonių arba užsiėmimas kokia nors veikla, kai mažesnysis miega. Toks laikas skirtas tik jam vienam, leis vaikui pasijusti svarbiu ir mylimu.

● Vyresnėlio įtraukimas į mažesniojo priežiūrą ar žaidimus. Galite vyresnįjį kviesti bendradarbiauti prižiūrint mažesnįjį, su juo žaidžiant ar mokant kažko naujo. Pavyzdžiui, vyresnysis gali padėti mažesniam valgyti ar mokyti dėlioti dėlionę. Galbūt po kurio laiko taps puikiu Jūsų pagalbininku.

● Pastebėti gerą vaiko elgesį. Nepraleiskite progos pastebėti gerą vaiko elgesį. Kai vaikas padarė kažką gero, pasakykite, kad tai Jums patinka arba tai parodykite gestu (pvz, iškelkite nykštį, paglostykite ar apkabinkite), arba tiesiog padėkokite.

Taip pat galite pabandyti:

● Pripažinti vaiko jausmus. Kai vaikas pyksta ar reikalauja dėmesio, pabandykite atpažinti, ką jis jaučia ir įvardinkite tai žodžiais. Pavyzdžiui, „aš matau, kad tu pyksti“, „ar tu pyksti?“. Taip vaikas mokysis atpažinti savo jausmus ir juos kontroliuoti.

● Mokyti vaiką nusiraminti. Vaikui nusiraminti galima padėti per žaidimus ar pratimus. Pavyzdžiui, pasiūlyti kartu su Jumis vaikui lėtai įkvėpti ir iškvėpti 6-10 kartų. Tam galima panaudoti ir istoriją, kurios metu pratimą galima atlikti su patinkančiu personažu.

● Nukreipti dėmesį. Kai pastebėsite pirmus pykčio ar dėmesio reikalavimo signalus, pabandykite nukreipti dėmesį. Tam prireiks pasitelkti kūrybingumą. Pavyzdžiui, pakeiskite veiklą, skirkite vaikui užduotį, parodykite ką nors įdomaus, užleiskite muziką ir pašokite ar pan.

● Stebėti savo reakcijas konflikto metu. Laiške neaprašėte, kaip elgiatės konflikto su vaiku metu. Nekomplikuokite konflikto supykdama pati. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Leiskite pykčiui praeiti. Stebėkite save, galbūt atrasite, kokia jūsų reakcija išaukia kitokį vaiko elgesį arba jį sušvelnina.

Jei situacija nesikeis arba keisis per mažai, kreipkitės pas specialistą. Kiekvienas atvejis būna individualus, todėl reikia žinoti daugiau informacijos norint, kad problema visiškai išsispręstų. Patirtis rodo, kuo mažesni vaikai, tuo greičiau problemos sprendžiasi gavus tinkamas rekomendacijas.

Kantrybės ir gerų santykių! Jei dėsit pastangas, Jums tikrai pavyks!
Sėkmės.

Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
http://www.psichologiniaisprendimai.lt

Publikuota: http://psichika.eu/blog/esu-issekusi-ir-praradusi-gyvenimo-dziaugsma-augindama-vaikus-kaip-ji-susigrazinti/