PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI

PSICHOLOGĖ-PSICHOTERAPEUTĖ INDRĖ VAIDELIENĖ

PSICHOLOGAS ATSAKO: “KAI PROBLEMA – SESUO…“

Klausimas:

Sveiki. Daugelį kartų Jums rašiau… tačiau, vis ištrindavau tekstą. Be galo sunku pradėti. Tačiau „Gera pradžia – pusė darbo“ . Turiu problemų, ir daug. Na taip, o kas gi jų neturi. Šiuo metu didžiausia (gal kitiems atrodys tai kvaila) mano sesuo. Skiriamės tik porą metų. Tačiau klaikiai nesutariame. Savo nesutarimais skaudiname aplinkinius (pačios tai žinome), tačiau kitaip neįmanoma. Esu toks žmogus, be galo nekenčiu kai kas nors ima mano daiktus. O mano sesuo būtent tik tai ir daro. Esame be galo skirtingos. Išbandžiau viską, pradžioj šaukiau, pykau, vėliau kai situacija pasikartodavo stengiausi kalbėti gražiai… Viskas veltui. Kiti siūlo „atsilyginti“ Jai tuo pačiu, tačiau aš prasmės nematau. Jei Ji ką nors paimtu ir tokios pat būklės gražintu, tuomet nematyčiau reikalo pykti… Be mano žinios Ji paėmė mano suknelę… buvau ją užsidėjusi tik vieną kartą, ji buvo labai brangi pirkau ją iš savo uždirbtų pinigų, be proto saugojau. Vieną dieną grįžau namo ir randu suknelę suplyšusią ir klaikiai susiūtą net su kitokios spalvos siūlais. Kai parodžiau ją sesei ji gynėsi, tačiau kai parodžiau Jai ir nuotraukas kurias radau kai Ji ją dėvi Ji nutilo, tačiau savo kaltės nepripažino. O viskas visuomet ir baigiasi mano ašaromis.. Todėl be galo trokštu išeiti iš namų ir viena apsigyventi, nors tai turbūt ir nebus problemos sprendimas, tačiau kitos išeities nematau. Be galo tikiuosi jūsų pagalbos. Iš anksto tariu Jums Ačiū.

Atsakymas:

Sveiki,
Ačiū, kad pasidalinote savo jausmais ir sunkumais. Pyktis – tai natūrali emocija, kurią retkarčiais pajausti naudinga, tačiau kartais jis trukdo ir su juo reikia kažkaip tvarkytis. Pyktis gali būti nukreiptas į save arba į išorę. Pyktis nukreiptas į save yra laikomas „nesveiku“, o į išorę – „sveiku“. Taigi, išreikšti pyktį yra sveika, bet labai svarbu kaip tai padarysite. Sveikiausias būdas išreikšti pyktį – jį ne agresyviai išsakyti.
Pyktį, kaip ir kitus jausmus, sukuria mintys. Jausmai kyla dėl prasmės, kurią suteikiate tam įvykiui, bet ne dėl pačio įvykio. Tarkim, jei rastumėte savo suplėšytą suknelę ir pagalvotumėte „sesuo neturi gražių drabužių, vis vaikšto su tais pačiais, o dabar pasiskolino mano suknelę, netyčia suplėšė ir turbūt dabar jaučiasi kalta ir pergyvena dėl to“ arba „ta suknelė nelabai man patiko, bus proga įsigyti naują“. Kokie jausmai aplankytų po šių minčių? Turbūt pykčio jaustumėt mažiau arba išvis nejaustumėt.
Sesės veiksmų Jūs negalite kontroliuoti, bet galite valdyti savo mintis, jausmus ir elgesį. Panagrinėkite savo mintis, kai sesė pasielgia ne taip, kaip jūs norėtumėte. Kokios mintys tada jus aplanko? Ar jos tikrai teisingos?
Mintis patikrinti galite panaudoti minčių pertvarkymo metodą. Visų pirma, reikėtų savo mintis užfiksuoti, kai nuotaika pasikeičia į prastesnę pusę, pavyzdžiui, supykstate. Tuomet tas užfiksuotas mintis jau bus galima tikrinti (pavyzdžiui, „mano sesuo begėdė“). Surašykite įrodymus „už“ ir įrodymus „prieš“ tai minčiai. Nepamirškite net nedidelių faktų. Kai įrodymai surašyti, nuspręskite, ar mintis buvo pagrįsta.
Dažnai žmonės daro mąstymo klaidas, kurios sukelia pyktį:
● Minčių skaitymas. Kai pats išgalvojate paaiškinimą, kodėl kitas žmogus taip pasielgė. Pavyzdžiui, „ji nesąžininga“, „ji manęs negerbia“ ir pan. Šios mintys dažniausiai nėra pagrįstos ir greičiausiai klaidingos. Jas taip pat galite patikrinti panaudojant anksčiau minėtą minčių pertvarkymo metodą.
● Etikečių klijavimas. Kai žmogų, ant kurio supykstate išvadinate, pavyzdžiui, „mulkiu“, „bepročiu“ ir pan. Priklijavęs etiketę, apie jus supykdžiusį žmogų prisimenate tik blogus dalykus, o teigiamus – pamirštate arba sumenkinate. Etikečių klijavimas neišvengiamai pastiprinsa norą kaltinti kitą.
● Sureikšminimas. Jei pervertinsite neigiamą įvykį, jūsų reakcija gali būti stipresnė ir trukti ilgiau. Pavyzdžiui, „Esu toks žmogus, be galo nekenčiu kai kas nors ima mano daiktus. O mano sesuo būtent tik tai ir daro“.
● „Turi“, „privalo, „neturi“. Šie teiginiai kartais naudojami neteisingai, todėl sukelia arba padidina pyktį. Kai kitas žmogus pasielgia kaip jums nepatinka, jūs galvojate: „jis turi…“, „jis privalo…“, „jis neturi teisės…“. Darote prielaidą, kad jūs toje situacijoje turite gauti, tai ko jūs norite. Kai to, ko norite negaunate, jums tai atrodo kaip neteisybė. Ši interpretacija ir sukelia pyktį.
Kiti žmonės turi laisvą valią elgtis ir galvoti tą, ką jie nori. Pastangos piktais reikalavimais ar meilikavimu išsireikalauti aplinkinius elgtis kitaip dažnai turi atvirkštinį rezultatą. Niekam nepatinka jaustis valdomam. Taigi, galite pabandyti su sese susitarti. Sesė galbūt sutiks neimti jūsų daiktų, jeigu jai bus tai naudinga. Apgalvokite, ką galėtumėte pasiūlyti sesei, jei ji neims jūsų daiktų arba atsiklaus ir juos gražins tokius, kokius paėmė.
Galbūt savo sesers elgesio ir nepakeisite, bet savo reakciją į jį pakeisti galite.

Sėkmės!
Psichologė Indrė

Publikuota:
http://psichika.eu/blog/siuo-metu-didziausia-mano-problema-sesuo/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Informacija

Paskelbta 11 birželio, 2015, paskelbė kategorijoje Paslaugos.

Straipsniai

Follow PSICHOLOGINIAI SPRENDIMAI on WordPress.com
%d bloggers like this: