Nerimas yra natūralus žmogaus atsakas į išorinę grėsmę. Nerimo būsenoje žmogaus organizmas reaguoja norėdamas pulti arba bėgti, todėl atsiranda įvairūs fiziniai nerimo simptomai – greitas širdies plakimas, prakaitavimas, galvos svaigimas ir kiti. Tačiau kartais atsitinka taip, kad žmogus jaučia nerimą nelabai grėsmingose situacijose ir šis pradeda trukdyti gyventi.
Įveikti nerimą Jums gali padėti:
Minčių pertvarkymas. Žmonės, kurie linkę nerimauti dažnai daro mąstymo klaidas, todėl naudinga savo mintis patikrinti, ar jos yra teisingos. Visų pirma, reikėtų savo mintis užfiksuoti, kai nuotaika pasikeičia į prastesnę pusę. Tuomet tas užfiksuotas mintis jau bus galima tikrinti. Pavyzdžiui, „jaučiuosi nevykėlis“. Surašykite įrodymus „už“ (kad esate nevykėlis) ir įrodymus „prieš“ (kad esate vykęs). Nepamirškite net nedidelių faktų. Kai įrodymai surašyti, nuspręskite, ar pagrįstai jaučiatės nevykėlis. Galbūt kai kuriose srityse kažką sugebate ir mokate padaryti gerai?
Iš pradžių gali būti sunku surasti įrodymus „prieš“, todėl geriausiai tai daryti su specialistu. Tai vienas iš kognityvinės-elgesio terapijos metodų.
Elgesio keitimas. Dažnai nerimaujantys žmonės vengia situacijų, kurios kelia nerimą. Keisdami savo tokį elgesį, turėtumėte galimybę įgauti vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tam galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą. Tai ką norite pasiekti, galima suskaidyti į mažesnius žingsnelius. Maži žingsneliai atrodys lengviau įveikiami.
Dėmesio sutelkimas į problemos sprendimą. Jei didelę dėmesio dalį nukreipsite į problemos sprendimą, mažiau laiko liks nerimavimui. Pavyzdžiui, nerimaujate, nes Jums rytoj reikės vesti seminarą. Jei skirsite daugiau laiko pasiruošimui vesti seminarą, paliksite mažiau laiko nerimauti dėl to.
Tikslų sau kėlimas. Norint gyvenime kažką pasiekti, reikia žinoti, ko sieki ir apgalvoti, ar naudoji tinkamas priemones siekdamas. Čia taip pat galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą, kuris padės nenusivilti anksčiau laiko.
Savęs apdovanojimas. Nepamirškite savęs apdovanoti arba pagirti, kai pasiekiate tikslą ar išsprendžiate problemą.
Užsiėmimas malonia veikla. Planuokite laiką taip, kad kiekvieną dieną galėtumėte nuveikti kažką malonaus.
Laiko planavimas. Planuodama laiką, suskirstykite veiklas pagal reikšmingumą ir pradėkite atlikti nuo pačios reikšmingiausios. Atlikus reikšmingiausius darbus, jausitės geriau, jei ir ne visi darbai bus atlikti.
Išsipasakojimas. Išsipasakodamas žmogus išlieja susikaupusią įtampą ir dažnai tampa ramesnis. Savo jausmų išliejimas artimam žmogui gali padėti padaryti sprendimus ir išspręsti įvairias problemas.
Išmokimas atsipalaiduoti. Atraskite sau mielą atsipalaidavimo būdą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, knygos skaitymas, relaksacija, vizualizacija, meditacija ar kitas jums mielas užsiėmimas.
Sėkmės!
Psichologė Indrė Vaidelienė